srėbti

srė̃bti, srẽbia (-ia K), -ė (srẽbė Grv) 1. tr. CII453, R, MŽ, N(Rg), K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Sk, Jnšk, Brž, Ėr, Pl, Krd, Kli, Nmč, Mrj, Kt, Rt, Als, Gršl, Slnt valgyti skystą maistą šaukštu: Sau tikrai sušilt karštoką viralą srẽbiam K.Donel. Vakarienės [Vilius] tik kelis šaukštus tesrėbė I.Simon. Rytą vakarą lapynė! aš nesrėbsiu! (kregždės balso imitavimas) Žem. Šiai srebant viralą, mažne visumet padėjo srėbti katė su šunyčiu, troboj auginamu M.Valanč. Rūgštą sulą ir girą šeimyna begėrė, o vergai jų putrą besrėbė S.Dauk. Rasitai panorsi srė̃bti pieno J. Srė̃bk putros, bene apšilsi Vkš. Srė̃bia visi bulbienę ir laižos – gerai visiem Ant. Nu i srė̃bsi tą bulbynę, i skaniai, i gerai Lpl. Va kokių kruopų inpylė – ir srė̃bte! Aps. Duonos kąsk vieną kąsnį, putros tris šaukštus srė̃bk viršuo Klk. Bulbos su juka, ne sausos – tik srẽbiam! Klt. Vakarienei kleckučių užkaičiau, tegu vaikai srẽbia Vlkv. Sausus (be uždaro, liesus) barkštelius srẽbia visus metus Mšk. Diktesniai buvo žmonys, kad rasalą srė̃bė, kaip daba Grd. Negalim atsivalgyt raugienės – srẽbiam ir srẽbiam JnšM. Kam tiek srebì – naktį žuvų pagausi (susišlapinsi) Klvr. Tatai padirbs tą pieną iš kanapių, nu i liuobam srė̃bti su koše Krt. Išrūgeles srė̃bė i brolį mokė Dglš. Kad srebì – srė̃bk, ką čia buzurlini kaip telis?! Mžš. Oi, merga, valgyk – baršteliai srebiamì (skanūs) Ss. Pūsles sugraužė ranko[je] nu šaukšto putrą bèsrebant (apie tinginį) Tv. Kai prisėda sriubos srėbt, nebegali atsikvėpt LTR(An). Kad sreba, nosis dreba Šts. Srẽba, kad ir ausys dreba Šv. Jie srẽbia bulbienę, ka ausys linksta Rd. Balandrų putrą srė̃busys Vž. Eik srė̃bti i atsidrėbti! Trš. Lapė, kardą pagriebusi, išliej barščius nesrėbusi KlvD132. Kad su peiliu putrą srė̃bs ir su kaušu duoną rieks, o tai mudu, o tai mudu vieną dūmą dūmosiv JV278. | prk.: Visi vargo srė̃bėm (patyrėme) Dkš. ^ Pačėdyk burną putrai srė̃bti J. Ne kožna burna putrai srėbti VP32. Su tokia burna tai tik barščių srėbti Db. Srėbtę lapus, daugiau nieko nebus Dglš. Srėbk, kol šiltas: kaip atauš, ir nosį nulauš VP42. J. Ką išsivirei, tą ir srėbsi LTR(Dkk, Km). Prisivirei buzos, tai ir srėbk LTR(Jz). Srėbk sriubą, žuvį gale rasi Sch96, Rz. Jug builynė srebamà kiekvieną dieną, i nieko nėr (nuo įprasto darbo nesusirgsi) Štk. Žmonių yr ir ne bulvynei srė̃bti (yra tinkančių dideliems, svarbiems darbams) Šts. Jei jau srė̃bdamas neprivalgei, tai ir gramdydamas neprivalgysi Kpč. Srėbė srėbė, kai reikėjo pinigai atiduot – kai Martynas burokuos (nesiskubino atiduoti) Žmt. Paikas paikas būro vaikas: putrą srė̃bęs, gerti nora Klp. Tu da tiek kruopų nesi srė̃bęs (per jaunas) Dkk.

srėbtinaĩ adv.: Srėbtinaĩ srebia Grž.

2. tr. I, NdŽ su garsu valgyti skystą maistą, šlerpti: Nesrė̃bk kaip kiaulė Bsg. ║ traukti į save, siurbti: Snarglį srė̃bti NdŽ. 3. tr., intr. DŽ, NdŽ, Sg, Krš, Jd, Skp menk. smarkiai gerti svaiginamus gėrimus, lakti, maukti: Tu sakei ir degtinės galėsiąs kas dieną srėbti Vaižg. Nesrėbk degtinės, tai ir neūš [galvoje] Pč. Jau alų srebì, mačiau, gerai Vad. Jau nebegeria [alaus], bet srẽbia Grž. 4. intr. prk. miegoti knarkiant: Kiti ilgai neužmiega, o kiti parpuolė ir srẽbia Gs. Nu ir srẽbia gerai! Grz. 5. intr. Vj šnek. tvoti, rėžti, kirsti: Ranką pakėlė, jau būt kirviu srėbęs, jei stovintis už jo nebūt sugriebęs A1883,93. Srė̃bk tu jam per sprandą su kumščia! Gž. Jau jis kad srė̃bs, tai kaip su šiūpele! Plk. Ką, mislyju: srė̃bs – paskui ar išimsi? J.Jabl. Ka srė̃bsu į žandą, tai žinosi! Vkš. Srė̃bė per ausį! Rmš. Kai srė̃bsiu į barštinę, tuoj apsijukosi! Grl.

◊ barščiùs (batviniùs, bùzą Grv, kopūstùs, žìrnius) srė̃bti Glv miegoti knarkiant: Tai Jonas skaniai barščiùs srẽbia Kt. Anas jau girtas – batviniùs srẽbia LKKXIII119(Grv). Kap greitai ažmigo – jau kopūstùs srẽbia LKKXIII119(Grv). Maniškis visą naktį žìrnius srė̃bė Vlkv.

kraujaĩs srė̃bti NdŽ būti kruvina nosimi, gavus mušti.

\ srėbti; antsrėbti; atsisrėbti; įsrėbti; išsrėbti; nusrėbti; pasrėbti; persisrėbti; prisrėbti; susrėbti; užsrėbti